Rytoj prasideda dar penki mėnesiai to, ką (deja deja!) turiu vadinti savo gyvenimu. Taip, toks jis yra dabar: bėgimas, stresas, rūpesčiai ir niekaip nesustojanti pareigų, darbų ir reikalų karuselė.
Tam tikru požiūriu - įtraukia. Ir paatostogavęs pradedi justi - trūksta veiksmo... Kita vertus, kai tas veiksmas pradeda lįsti per gerklę, irgi nieko gero nelauk.
Pagyvensim, pamatysim. Paklausom prieš miegą ką nors iš Lanos del Rey ir tikimės, kad rytoj prieš septynias atsikelsim lengvai. Sakykim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą