9. "Boom boom pow"

Pirmą kartą tai sakau drąsiai, nesigėdydama, iškelta galva. Nesvarbu, ką mano kiti. Visuomet svarbiausia įrodyti sau pačiam, jog tikrai gali.

8. "If this is it"

Spėjo praeiti tik viena ketvirtojo sezono savaitė, o gyvenimas jau eina pilnu tempu. Aišku viena - šiemet niekas nenusiteikęs su mumis žaisti arba draugauti. Jau visai greitai, su pilna atsakomybe būsime tie, kuriais ir norėjome būti nuo tada, kai drebančiu prakaituotu delnu į stojimų lapą įrašėme tą lemtingą žodį - FARMACIJA. Vadinasi, pats laikas vaikiškus dalykus palikti už nugaros ir drąsiai iškėlus galvą žygiuoti pirmyn. Tikslas jau visai netoli.
Liūdna, kad šie metai, nors ir ne paskutiniai čia, tačiau jausmas būtent toks. Tiek daug artimų žmonių išvyko siekti savo svajonių... Arčiau ar toliau, mažesnių ar didesnių. O mes likom čia. Vieni. Vėtomi ir mėtomi, tačiau kaip niekad atkaklūs ir ryžtingi.


This is it. Dabar arba niekada. 

7. "Death or glory"

Vienas iš dviejų: po vasaros į universitetą grįžti arba norisi, arba ne. Man norėjosi. Ir tai truko tik tol, kol nuo gimtųjų namų atvažiavau iki Kauno. Sulig ta akimirka išgaravo šventinė nuotaika, maloniai šildanti Bobų vasaros saulutė ir kiti malonumai. Pradėjau vėl ilgėtis namų. O ir universitete niekas laiko nešvaisto veltui: nuo pat pirmų dienų rimtos paskaitos, o kitai savaitei - jau ir namų darbai... O kur dar nuolatinė visuotinė panika dėl artėjančio magistrinio darbo. Taip ganėtinai sparčiai džiugų mokslo metų pradžios jaudulį keičia šleikštulys...
Užtat, išlydėję keletą artimiausių draugų pasižmonėti užsienyje, daug labiau pradėjome branginti tuos, kurie liko. Kaip kad šiandien juokavom, pas mus universitete išlieka stipriausi. :) Taip ir judam tolyn sulipę tarsi tvirta mūro siena.
Ketvirtieji metai. Turiu nuojautą, kad pabaiga arčiau, nei galima įsivaizduoti. Nuojautą, kad šiemet laukia daug staigmenų. Galbūt, dar vienas kitas nusivylimas. Bet čia kaip visuomet. What doesn't kill you makes you fighter, ar kaip ten?.. :)



P.S. Ir niekas, turiu omeny nei sąmyšis dėl remontuojamų auditorijų, nei draugų išvykimas, nei protu nesuvokiamas tvarkaraštis nesutrukdys pamažu judėti tolyn link tobulybės.

6. "Start me up"

Kaip greitai ir paprastai gali užkrėsti geras pavyzdys. Tikėti, džiaugtis, svajoti, siekti. Kai iš tikrųjų atrodo, kad gali pasiekti viską viską?..


Ypač, kai tas pavyzdys ragina geriau džiaugtis saulute už lango ir siurbti į save vitaminą D, o ne išvarvėjusiom akim vidurnakčiais dar bandyti skaityti kažkokias skaidres, kuriose nė velnio nėra pažįstamo. Ragina susimąstyti.

Ką iki šiol dariau ne taip? Kad tiek daug nervinių ląstelių išeikvojau tam, kas nesvarbu. Tam, kas prasideda ta prakeikta raide F. Farmacija, farmakologija, fiziologija, farmakognozija....


Fuck you all.


Tegul būna šiandien pirma nuostabi mano likusio gyvenimo diena. 

Su kuo mažiau F.  

5. "Our lips are sealed"

Slysk be muilo, be skandalo, slysk ramiai ir iki galo...

Dabar vieniems iš streso kraujuoja nosys, ištinka alpimo priepuoliai ir nesimiega. Kitiems gi - ramybės metas. Nes viskas, kas reikalinga, jau išslidinėta. Geriausios vietos artimiausiems dviems metams užkirstos. Dabar galima ir dinderį pamušinėt.

Nesuprantu, kaip mano būsimųjų kolegų tarpe dar atsiranda žmonių, drįstančių paburnoti ant supuvusios valdžios ir nesąmoningai didelių maisto kainų. Pažiūrėkit į save, mielieji mano. Jūs viso labo esate naujoji, augančioji puvenų karta. O gal dar kietesnė, žvelgiant į nūdienos pasiekimus.

Nėra teisybės. Talentai lieka neišgirsti, nes mat jų vidurkį sumažino kokios a la protingos dėstytojos koks a la teisingai sumažintas pažymys. Tuo tarpu vidutinybės auga ir bujoja. Kaip kad būna su piktžolėm darže.

Ir, mieli kolegos, linkiu tik viena - kad po kelių dešimtmečių, einant gatve, nereikėtų nudelbus akis į žemę prasilenkti su buvusiu grupioku ar kursioku.

4. "We built this city"

Šiandien, iš širdies kvatodama darbiniame mano šeimos - Studentų Farmacininkų Draugijos - susirinkime, nejučia susimąsčiau: nejaugi, nejauuuuugi vieną dieną visa tai pasibaigs? Viena nuostabi idėja mūsų nebevienys, naktų ir apskritai laisvo laiko neaukosim gražiems tikslams ir daugiau niekad nebesijausim tokie artimi, kaip dabar? Kažkoks gumulas įstrigo gerklėj, ir tūnojo ten iki pat grįžtant į namus. Nenoriu, kad visa tai pasibaigtų.
Draugija man padėjo ne tik atskleisti ir realizuoti save srityse, apie kurias anksčiau net nepagalvodavau. Čia aš susiradau draugų gyvenimui. Vaikiną. Artimą širdžiai veiklą. Išmokau būti savimi, nepaisydama, kas ką pagalvos. Tarp savo neišmatuojamai liūdnos kasdienybės, atradau aukso dulkių. Ką jau ten dulkių - visų grynuolių!
Ir dabar, negalėčiau pykti ant nieko. Gal mano indėlis kartais neįvertinimas, gal kartais kažkas gaunasi ne taip, kaip norėčiau, gal kartais pritrūksta kantrybės... Bet visa tai - neįkainojamai vertinga. Kūrybiškai brangu. Šilta, jauku, ir svarbiausiai - tikra!

3. "99 problems"

Pas mus taip būna: užsislėpk informaciją, kurią iš kažkur gavai, su niekuo nesidalink, o tada išpūtus akis prieš visus vaidink auką.

Taisyklė numeris vienas: Keep your friends close, enemies closer. Galioja be didesnių išimčių visur, farmacijoje ypač.

Jei nesielgi superbjauriai, esi pasmerktas tapti atstumtuoju, nesuprastuoju. Kaip pavyzdžiui, aš.