Slysk be muilo, be skandalo, slysk ramiai ir iki galo...
Dabar vieniems iš streso kraujuoja nosys, ištinka alpimo priepuoliai ir nesimiega. Kitiems gi - ramybės metas. Nes viskas, kas reikalinga, jau išslidinėta. Geriausios vietos artimiausiems dviems metams užkirstos. Dabar galima ir dinderį pamušinėt.
Nesuprantu, kaip mano būsimųjų kolegų tarpe dar atsiranda žmonių, drįstančių paburnoti ant supuvusios valdžios ir nesąmoningai didelių maisto kainų. Pažiūrėkit į save, mielieji mano. Jūs viso labo esate naujoji, augančioji puvenų karta. O gal dar kietesnė, žvelgiant į nūdienos pasiekimus.
Nėra teisybės. Talentai lieka neišgirsti, nes mat jų vidurkį sumažino kokios a la protingos dėstytojos koks a la teisingai sumažintas pažymys. Tuo tarpu vidutinybės auga ir bujoja. Kaip kad būna su piktžolėm darže.
Ir, mieli kolegos, linkiu tik viena - kad po kelių dešimtmečių, einant gatve, nereikėtų nudelbus akis į žemę prasilenkti su buvusiu grupioku ar kursioku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą